laukutinis

laukutìnis, -ė adj. (2) 1. lauko pusės, išorinis, laukinis: Bet kaip tik laukutines duris atdarė, tuojau šunys kaip pasiutę viršuo ant anos puolė LTR(ž.). Jis nusileido žemyn ir ėmė skinti prisitraukdamas laukutines šakas rš. Yra žmonių, kuriems laukutiniai reginiai neprašliaužia pro akis kaip debesėlio mestas šešėlis Vaižg. 2. esantis lauke: Laukutinieji, t. y. kurie ant lauko, žmonys spaudžias in vidų J. Laukutìniosios suopynės vadinos žirgynės, o vidaus – suopynės Ggr.